tar

2 tar̃ interj. kartojant 1. Mžk, Sd, Plt, Trš nusakomas beldimas, barbenimas: Tuo sykiu tik tar̃ tar̃ tar̃ į duris – i atė[jo] koks jaunikaitis Gs. Vystau vaiką – tar̃ tar̃ į langą DūnŽ. Naktį ans jau barškina tar tar tar tar, tar tar tar, ka išleistų Varn. 2. Snt, Trk, Všv, Slm, Aps nusakomas barškėjimas, tarškėjimas: Į Tryškius važiuo[ja] su lentoms, par akmenis tarška tar tar tar Žr. Nupirkau [vaikui] tokią tarškynę – tar̃ tar̃ ir eina tarškindamas DūnŽ. Tar tar̃ tarškina su akmineliais Pvn. Tar̃ tar̃ tar̃ tar̃ tą skrynalę po suolo i nutarškina (numeta) KlvrŽ. Kaip gražiai sukasi [kuliamoji] – tar̃ tar̃ tar̃! Škt. Kaip mynė linus, tar̃ tar̃, tar̃ tar̃ Vgr. Langai tar̃ tar̃ tar̃ nuo vėjo dreba Prng. O šalta, dantys tar tar tar barška J.Paukš. Tar̃ tar̃ stiklinė – dreba muno rankelės Krš. Išlenkė stiklelį, čiupo užsikąsti, norėdamas nuslėpti susijaudinimą. Bet šakutė tar tar tar į lėkštės kraštą J.Avyž. Sau ledai tar̃ tar̃ aplei kelėnus [žlugtį skalbiant vėlyvą rudenį] Vdk. 3. Ds nusakomas griaudimas, griaudėjimas: Užkilo debesis, užejo griaustinis: tar̃ tar̃ tar̃! Rs. Perkūnas tar̃ tar̃ – nat žirgelis prigūžė prieg žemynai Rod. 4. nusakomas plepėjimas, tarškėjimas: Tar̃ tar̃ – ir išplepėjo viską Ds. Tar̃ tar̃ tar̃ mali kaip melnyčia Šts. 5. gar (nusakomas žąsų gagenimas): Klykau[ja] žąsys gulbinės, o numinės tar tar tar, kler kler kler Šts.